Pastaraisiais metais elektroninių cigarečių naudojimas tarp moksleivių tapo viena sudėtingiausių švietimo sistemos problemų. Veipinimas dažnai vyksta nepastebimai, be ryškių kvapų ar akivaizdžių požymių, todėl tiek tėvams, tiek mokyklų bendruomenėms vis sunkiau laiku suprasti realų situacijos mastą.
Tyrimai ir praktinė patirtis rodo, kad veipinimas tarp gimnazistų yra gerokai labiau paplitęs, nei dažnai manoma. Dar sudėtingesnė problemos dalis – informacijos trūkumas. Neretai apie vaikų žalingus įpročius sužinoma tik tuomet, kai situacija jau būna pažengusi, o galimybės ankstyvai prevencijai – prarastos.
Kodėl tradicinės priemonės nebepakankamos?
Ilgą laiką pagrindinės prevencijos priemonės buvo pokalbiai, draudimai ir švietėjiškos iniciatyvos. Nors jos išlieka svarbios, vien jų šiandien nebeužtenka. Elektroninės cigaretės yra lengvai paslepiamos, o jų naudojimas dažnai persikelia į vietas, kuriose suaugusiųjų priežiūra ribota.
Mokyklų administracijos susiduria su dilema: problema egzistuoja, tačiau trūksta objektyvių duomenų, leidžiančių suprasti, kur, kada ir kokiu mastu ji pasireiškia. Be šių duomenų sudėtinga priimti sprendimus, kurie būtų pagrįsti ne prielaidomis, o faktais.
Technologijų vaidmuo prevencijoje
Šiuolaikinės informacinės ir elektronikos technologijos atveria galimybes keisti požiūrį į žalingų įpročių prevenciją. Vietoje nuolatinio problemos „gesinimo“ atsiranda galimybė ją stebėti, analizuoti ir valdyti sistemiškai.
Elektroninių cigarečių prevencijos sprendimai leidžia:
- identifikuoti vietas, kuriose veipinimas vyksta dažniausiai,
- stebėti situacijos pokyčius laikui bėgant,
- vertinti prevencinių priemonių efektyvumą,
- sudaryti sąlygas greitam ir argumentuotam reagavimui.
Svarbu pabrėžti, kad tokios sistemos nėra skirtos bausti ar stigmatizuoti. Jų tikslas – suteikti švietimo įstaigų vadovybei ir atsakingiems specialistams įrankius, padedančius laiku pradėti dialogą su mokiniais, įtraukti tėvus ir priimti pagrįstus sprendimus.
Kai rezultatai svarbiau už matomumą
Dirbant su jautriomis temomis, tokiomis kaip vaikų ir paauglių sveikata, ypač svarbus pasitikėjimas. Todėl technologinių sprendimų kūrėjų vardai ar logotipai dažnai lieka antrame plane. Svarbiausia – ne kas sukūrė sprendimą, o tai, ar jis veikia ir duoda realių rezultatų.
Praktika rodo, kad ten, kur prevencija tampa sisteminga ir paremta duomenimis, keičiasi ir pati situacija: mažėja nepastebimų vietų, didėja bendruomenės įsitraukimas, o sprendimai tampa ne pavieniais veiksmais, bet ilgalaikės strategijos dalimi.
Po sistemos įdiegimo jau matomi rezultatai – vidutiniškai veipinimo atvejų skaičius sumažėja apie 50–60 %.
Praktinis pavyzdys – Kauno ugdymo įstaigos
Vienas iš pavyzdžių, kaip technologijos gali prisidėti prie realių pokyčių, yra Kauno ugdymo įstaigose įdiegta žalingų įpročių prevencijos sistema. Ji leidžia ne tik fiksuoti situaciją, bet ir vertinti, kaip ji keičiasi po sprendimų įdiegimo.
Daugiau apie šį projektą ir pasiektus rezultatus galite skaityti Kauno savivaldybės straipsnyje:
https://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/kauno-mokyklose-idiegtos-zalingu-iprociu-prevencijos-priemones-duoda-teigiamu-rezultatu-1738712