Savivaldybių ir jos valdomų įmonių veiklos skaitmenizavimas (informatizavimas) leistų ženkliai padidinti jų veiklos efektyvumą. Projektas apimtų gyventojų ir klientų aptarnavimą, vieningos skaitmenizuotos duomenų bazės sukūrimą, savivaldybės turto ir įmonių bei įstaigų veiklos valdymą, kas savivaldybę padarytų realiai išmania. Diegiamos informacinės sistemos turėtų funkcionuoti harmoningai ir užtikrinti vieningą tų sistemų vystymą ateityje.
Mūsų sukurti sprendimai leidžia realizuoti išmaniosios savivaldybės projektą, integruojant savivaldybėje jau turimas finansinės apskaitos, DVS ar GIS sistemas bei visą savivaldybės informacinę valdymo sistemą sinchronizuojant su valstybės informacinėmis sistemos (Registrų centro, SPIS).
Centralizuota gatvių apšvietimo valdymo sistema
Lietuvos savivaldybių gatvių apšvietimo tinklas yra išsidėstęs po visą savivaldybės teritoriją (miestuose ir kaimuose), todėl užtikrinti jo darbo kokybę, kontroliuoti ir valdyti yra sudėtinga.
Dabar naudojamuose LED gatvių apšvietimo šviestuvuose yra galimybė sumontuoti papildomą įrangą leidžiančia kontroliuoti ir valdyti kiekvieną LED šviestuvą, bet tai labai brangus sprendimas ir praktiškai nenaudojamas, nes daugumos jo funkcijų niekada neprireiks (išskyrus miestų centrus arba pramogų zonas).
Centralizuota savivaldybės gyventojų ir įmonių aptarnavimo sistema
Savivaldybėje įdiegus centralizuotą gyventojų ir įmonių aptarnavimo sistemą, būtų galima organizuoti ir pilnai valdyti savo klientų aptarnavimą, tiek elektroninėje erdvėje, tiek ir klientui atvykus į savivaldybę. Tai ženkliai pagerintų gyventojų aptarnavimo kokybę, taupytų visų laiką bei sumažintų aptarnavimo kaštus. O tokios sistemos pagrindu sukurtos gyventojų aptarnavimo duomenų bazės ir jos analitikos dėka savivaldybės vadovybė galėtų tobulinti ir gerinti klientų aptarnavimą, organizuoti jų apklausas bei balsavimus savivaldybės vykdomų projektų atžvilgiu. Tai kurtų pažangios ir su savo bendruomene bendraujančios savivaldybės įvaizdį.
Daugiabučių pastatų priežiūros kontrolės sistema
Savivaldybės turi prievolę prižiūrėti, kaip daugiabučius aptarnauja paskirti administratoriai. Tam pastatų administratoriai pildo techninės priežiūros žurnalus (TPŽ). Jie yra popieriniai, kaip ir aktai. Šių popierinių dokumentų pagrindu savivaldybės specialistai ir vykdo daugiabučių aptarnavimo kontrolę. Jei pastatų administratoriai naudojasi elektroniniu TPŽ žurnalu, atsiranda galimybė atsisakyti popierinio kontrolės varianto ir, naudojantis analitiniu TPŽ moduliu, kontroliuoti pastatų aptarnavimo situaciją bei kokybę.
Kilnojamojo savivaldybės turto valdymo sistema
Šiuo metu savivaldybėse vykdoma tik buhalterinė kilnojamo turto apskaita. Kaip efektyviai jis panaudojamas – įvertinimo nėra. Vieningos skaitmenizuotos duomenų bazės, skirtos kilnojamajam turtui dažnai taip pat nėra. Tad ateityje tikslinga plėsti turto valdymo sistemą kilnojamo turto moduliu.
Kilnojamojo turto duomenų bazei sukurti yra būtina nekilnojamojo turto duomenų bazė, kad kilnojamasis turtas būtų susietas su konkrečiu nekilnojamuoju turtu ir jo paskirtimi. Tai leidžia pradėti daryti kilnojamojo kurto panaudojimo analizę, lengvai ir patikimai vykdyti šio turto inventorizaciją.
Nekilnojamojo savivaldybės turto valdymo sistema
Šiuo metu savivaldybėse vykdoma tik buhalterinė nekilnojamo turto apskaita. Kaip efektyviai jis panaudojamas – įvertinimo nėra. Savivaldybėse nėra vieningos skaitmenizuotos duomenų bazės apie savivaldybių valdomą nekilnojamąjį turtą. Todėl vadovams ar tarybai ruošiant ir priimant sprendimus gauti informaciją apie jį yra sudėtinga, o paruošti reikalingą informaciją trunka ilgai ir paprastai ji yra nepilna. Vieningos elektroninės duomenų bazės sukūrimas ir jos pagrindu turto valdymo informacinės valdymo sistemos įdiegimas ženkliai padidina turto valdymo efektyvumą bei sprendimų priėmimo operatyvumą ir sumažina laiko sąnaudas, reikalingas turto valdymui reikalingos informacijos susirinkimui bei palaikymui.
Nekilnojamojo turto investicinių projektų valdymo sistema
Projektų valdymo sistema yra įrankis, kurio pagalba yra automatizuojamas savivaldybės projektų valdymas ir užtikrinama projektų stebėsena bei kontrolė viso projekto gyvavimo metu. Jos metu suteikiama informacija apie projekto veiklų vykdymo eigą projektą prižiūrintiems ir kitiems projekto eiga suinteresuotiems asmenims.
Oro užterštumo monitoringo sistema
Oro kokybės monitoringas savivaldybėje ir tos informacijos pateikimas gyventojams yra gyvenimo kokybės gerinimo projektas savivaldybėje. Sprendimą dėl projekto apimties priima kiekviena savivaldybė pagal esamą joje situaciją, pvz.: kur naudojama anglis šildant namus, kokios yra gamyklos šioje savivaldybėje ir t.t.
Pradžioje oro užterštumas gali būti stebimas nebrangiais indikaciniais davikliais, o pati sistema nereikalautų didelių kaštų. Vėliau, žinant kritines užterštumo vietas, sistema gali būti plečiama sertifikuota matavimo įranga, tiek stacionaria, tiek ir mobilia, kurios matavimai leistų imtis teisinių poveikio priemonių prieš piktybinius oro teršėjus.
Savivaldybės valdomų pastatų eksploatacijos efektyvumo analizės sistema
Į vieną sistemą apjungus pastatų energetinio vartojimo monitoringo ir valdymo sistemas, bei į ją įtraukus atliekamų kitų darbų pastatuose kontrolės sistemą, galima centralizuoti šių pastatų panaudojimo efektyvumo valdymą pagal pasirinktus kriterijus, pvz.: pastato vieno kv. metro eksploatacijos kaina, kiek tai kainuoja vienam tuo pastatu besinaudojančiam asmeniui. Tokia sistema taptų savivaldybės valdomų pastatų eksploatacijos kaštų centralizuoto valdymo pagrindu ir būtu naudinga TVS.
Savivaldybės valdomų pastatų energetinių resursų vartojimo monitoringo ir valdymo sistema
Šiandien valstybė skiria dideles lėšas pastatų renovacijai (kartu ir savivaldybių valdomų) Paprastai renovacija apima pastatų apšiltinimą ir mažai dėmesio skiriama modernizuoti inžinierines pastato sistemas bei automatizuoti jų valdymą, kas taip pat daro didelę įtaką pastatų energetinio efektyvumo didinimui.
Optimizavus šilumos vartojimą pagal nustatytas higienos normas, kai pastate dirba žmonės, o kai jų nėra – sumažinant šilumos vartojimą apie 80%, tokias sistemas turinčiuose pastatuose šilumos suvartojimas sumažėja 10 – 20%, o nustatančius realų elektros galios poreikį galima susimažinti ir išlaidas elektrai. Vandens vartojimo monitoringas bei valdymas, leidžia efektyviau vykdyti vandens sistemos priežiūrą, bei sumažinti avarijų nuostolius.
Sistemos galimybių plėtimas
Pastato energetinio vartojimo monitoringo ir valdymo sistema gali būti plečiama:
- Pastato energetinio vartojimo analitikos moduliu pateikiant vertinimą pagal energijos tipą (efektyvus, patenkinamas, neefektyvus energijos vartojimas);
- Vandens avarijų prevencijos sistema, kuri leistų, kai pastate nėra žmonių uždaryti vandens tiekimą ir taip sumažinti nuostolius avarijos atveju;
- Pilno funkcionalumo pastato BMS (Building Management System) sistema, kurioje apjungiamos visos pastato inžinierinės sistemų stebėseną taip sukuriant pagrindą harmonizuojamasi jų veikimas, energijos vartojimo atžvilgiu;
- Automatinio balansavimo sistema;
- Galimybė stebėti oro kokybę pagal CO2 kriterijų;
- Sudaryti galimybę viešoje erdvėje, pvz.: mokyklos tinklalapyje, pateikti informacija apie mikroklimatą pastate;
- Pradėti stebėti ne tik pastato mikroklimatą, bet ir stebėti oro kokybę artimiausioje mokyklos aplinkoje, pvz. mokinių rūkymo vietas (nustatyti, ar rūkoma);
- Jei pastate yra naudojamos talpos, pvz.; vandens, kuriose vanduo yra pašildomas elektra, tai susiejus šių talpų vandens pašildymą su NORDPOOL biržos kainomis, pašildymas būtų vykdomas kai elektra biržoje yra pigiausia ir taupomi pinigai elektrai.